Drūkšiai

Drūkšiai, ežeras Lietuvoje (Ignalinos rajono ir Zarasų rajono savivaldybių teritorijoje) ir Baltarusijoje, 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Plotas 4480 ha (didžiausias Lietuvos ežeras; 1000 ha priklauso Baltarusijai). Ilgis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) 10,4 km, didžiausias plotis 9,9 kilometro. Paviršiaus altitudė 141,6 metro. Didžiausias gylis 33,3 m (vakarinės dalies pietiniame pakraštyje), vidutinis gylis 8,2 metro. Baseino plotas 470 km2, pelkėtumas 29 %; baseinui priklauso 97 ežerai.

Išilgai Drūkšių dubens eina 500–600 m pločio rina (abipus jos yra ledyno liežuvių daubos). Kranto linija vingiuota, jos ilgis 60,5 kilometro. Pietuose yra Drūkšių, Serbiejiškės, Grikiniškės pusiasaliai, Drūkščių, Šaškų, Grikiniškės įlankos, šiaurėje – Tilžės ir Garšvinės įlankos. Krantai daugiausia sausi, vietomis ỹra; yra pelkėtų vietų. 10 salų: Pilies (21 ha), Liepinė, Pušinė, Ulavis ir kitos. Įteka 11 upelių (didesnieji – Apyvardė, Smalva, Gulbinė, Ričia, Karosinė), išteka Prorva (Drūkšos intakas). Atabradas žvyringas ir smėlingas, įlankose 20–50, kitur 100–150 m pločio. Ežero dugnas duobėtas (ypač rinoje ir vakaruose); vakaruose yra ir seklumų. Rytuose ir pietuose ežeras sekliausias. Iš šalia Drūkšių esančios Visagino miesto vandenvietės paimant didesnį kaip 20 000 m³/parą debitą Drūkšių vanduo nuteka į požeminio vandens horizontus.

Prie Drūkšių kaimo (Baltarusija) 1953 pastatyta hidroelektrinė; ją statant Prorvos ištaka iš Drūkšių buvo patvenkta, Drūkšių vandens lygis pakilo 30 cm. Į pietus nuo Drūkšių 1983–2009 veikė Ignalinos atominė elektrinė (ežero vanduo buvo naudojamas branduoliniams reaktoriams aušinti); ją pradėjus eksploatuoti ežero vandens temperatūra pakilo 2–3 °C, žiemą daugiau kaip 10 % Drūkšių vandens paviršiaus neužšąldavo.

Drūkšių ežeras – Natura 2000 paukščių ir buveinių apsaugai svarbi teritorija (saugoma didieji baltieji garniai, didieji baubliai, ūdros).

1 a. pradžioje Pilies saloje Polocko kunigaikštis pastatė pilį, aplink ją įsikūrė gyvenvietė. Sala su krantu buvo sujungta 2 tiltais (yra polių liekanų). 1514 saloje pastatyta medinė bažnyčia. 1655 pilį užgrobė ir sugriovė švedai. Salos gyventojai išsikėlė į Drūkšių pusiasalį, kur dabar yra Drūkšių miestelis (buvęs kaimas).

Drūkšių baseino geologinę sandarą ir hidrogeologines sąlygas 1968–70 tyrė A. K. Ignatavičius ir A. Garunkštis. 1974–80, prieš paleidžiant atominę elektrinę, buvo tirta (vadovavo A. Garunkštis) ežero ir jo aplinkos fizinių geografinių komponentų būklė, atliktas hidrologinio režimo pasikeitimų vertinimas; darbai buvo tęsiami ir pirmaisiais elektrinės darbo metais.

Drūkšiai

ŠALTINIS: ©VLE.LT

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą Atšaukti atsakymą

Pasidalinkite QR kodu