Čelniukų akmuo

Pasakojama, kad Velnias sėdėjęs šalia akmens augusioje eglėje, griausmui stipriai griaudžiant šokęs ant akmens ir įmynęs pėdą. Teigiama, jog, įstačius į Velnio pėdą kryželį, ši imtų trauktis – „užauginėti“.
Pasakojama, kad po akmeniu yra paslėptas aukso plūgas ir sidabro akėčios arba, kad Napoleono kareiviai, bijodami, kad rusai nepaimtųjų jų pulko vėliavos, ją užkasė po šiuo akmeniu ir iškalė ženklą, panašų į pėstininko pėdą.

Be to, prie akmens vaidenasi ir apie tai pasakojamos įvairios sakmės – „Nei vienas žmogus ten nepereis nesuklydęs“.

Spėjama, kad Čelniukų akmuo paminėtas 1622 m. Petrui Pociui dovanojant Kukutėlių kaimą ir Erzvėto dvarą Tverečiaus vienuolynui. Ne tik akmuo, bet ir aplinkinė vietovė vadinama bendru Velnio pėdos pavadinimu. Padavimuose Čelniukų akmuo siejamas su Triluščiuose buvusiu akmeniu su pėdomis.

2021 m. Čelniukų akmuo „persirito“ į Mielagėnų seniūniją. Tikslinant administracines seniūnijų ribas, nutiko taip, kad šių metų vasarą Tverečiaus seniūnijoje buvęs ir iš vietos nė per centimetrą nepajudėjęs Čelniukų akmuo atsidūrė Mielagėnų seniūnijoje. Mielagėnų seniūnija ne tik apžiūrėjo naujai „atsiritusį“ kultūros paminklą, bet rudenį Ažubalio miške ėmėsi darbų: sutvarkė aplinką prie mitologinio Čelniukų akmens.

Šį paveldo objektą mielai sutiko papuošti Mielagėnų seniūnijoje, Kikižeryje, gyvenantis ir kuriantis tautodailininkas Mindaugas Milinavičius. Jis išdrožė ir padovanojo seniūnijai stilizuotą nuorodą.

ŠALTINIS: ©IGNALINA.INFO