Bražuolės piliakalnis

Gražuolis Bražuolės pilies kalnas – svarbus mūsų istorijos įvykių liudytojas. Vos penketą kilometrų nutolęs nuo Trakų pilies, jis tyliai stūkso greta Bražuolės upelio vagos.

Viduriniais amžiais ant šios kalvos stovėjo medinė pilis, priklausiusi Vilniaus gynybinei sistemai. XIII – XIV a. tvirtovė net vienu didžiausių žemės centrų buvo. Kurį laiką čia gyveno Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila. Žinoma, kad šioje pilyje 1382 m. liepos 6 d. jis su Kryžiuočių ordinu pasirašė trumpalaikę Bražuolės sutartį, pagal kurią pasižadėjo tris mėnesius nepuldinėti vieni kitų. O ar duoto pažado jie laikėsi, tai jau niekas nebežino…

Sugrįžę į senuosius laikus, tvirtovę regėtume medine gynybine siena apjuostą. Ir jos bokštas matytųsi, ir gynybai skirto ūkinio statinio kraštą pastebėtume. Dirbančius žmones pakeliui taip pat sutiktume. O jų kasdiena, matyt, sunki buvo, nes po atkasta pilies kalno velėna išvien akmeniniai darbo kirviai tūnojo…

Greta kalvos driekėsi senoji gyvenvietė. Vieta gyventi žmonėms čia buvo puiki: šalimai esančius Akmenos ir Galvės ežerus jie beveik ranka pasiekti galėjo. Anuomet užklydę matytume, kaip šiuose vandenyse sijonus pasitaisiusios moterys skalbinius mazgoja, o vyrai – arklius girdo.

Netoliese Bražuolės pilies kalno IX – XII a. dar ir pilkapių būta, kuriuose deginti palaikai ilsėjosi. Gaila kad iš senųjų kapų, Kapčiais vadinamų, dabar tik liekanos belikusios…

Senoliai prisimena, kad Bražuolės kalno apylinkėse visada buvo labai gražu, o šis grožis – ir šiandieną niekur nedingo. Tuo, užkopę stačiais kalvos šlaitais, ir patys kaipmat įsitikinsite!