Beržoro ežero sala

Plungės rajone tyvuliuojančio Beržoro ežero sala – žvelgiant iš viršaus primena pergnybtą pasagą. Plačiausia salos vieta siekia vos 25 metrus. 34 arų plotą užimanti, nedidukė sala lengvai pasiekiama plaukikams. Ji nuo kranto nutolusi per 100 metrų. Į saugomų objektų sąrašą įtraukta sala gausiai apaugusi medžiais. Rytinė salos dalis pakilusi aukščiau, dirvožemis čia sausesnis, vakarinėje dalyje šlapesnis. Saloje žaliuoja ąžuolai, liepos, juodalksniai. Beržono ežeras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1585 metų.

Plungės rajone tyvuliuojančio Beržoro ežero sala – žvelgiant iš viršaus primena pergnybtą pasagą.

Plačiausia salos vieta siekia vos 25 metrus. 34 arų plotą užimanti, nedidukė sala lengvai pasiekiama plaukikams. Ji nuo kranto nutolusi per 100 metrų.

Į saugomų objektų sąrašą įtraukta sala gausiai apaugusi medžiais. Rytinė salos dalis pakilusi aukščiau, dirvožemis čia sausesnis, vakarinėje dalyje šlapesnis. Saloje žaliuoja ąžuolai, liepos, juodalksniai.

Beržono ežeras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1585 metų. Karalius Zigmantas Augustas tuo metu Platelių klebonui suteikė teisę šiame ežere žvejoti. Ir dabar ežere galima pagauti lydekų, lynų, kuojų, ešerių ir kitos žuvies.

Beržoro ežero įdubą išspaudė čia gulėjęs ledynas. Ežero forma netaisyklinga, o krantai daugiausia aukšti. Ežere galima rasti ir seklumą, vadinamą Švento Jono kalnu. Ant čia stūksojusio kalno buvo pastatyta pirmoji Beržoro bažnyčia. Tuometiniai statybininkai sumanę greta pastatyti vandens malūną neapskaičiavo galimų pasekmių. Vanduo pakilo tiek, kad apsėmė visa ir kalną ir bažnyčią.

Beržoro ežero sala

Šaltinis: © lietuvosgamta.lt

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą Atšaukti atsakymą

Pasidalinkite QR kodu