Antkalnės piliakalnis

Antkalnės piliakalnis stūkso pilimis bei didinga praeitimi garsėjančioje Panemunėje. Gystaus upelio krante atgulęs, – jis gyvas didingų kovų su kryžiuočiais, atminimas. Vietiniai pasakoja, kad būtent Antkalnės piliakalnyje amžinojo poilsio atgulė Strėvos mūšyje negailestingai kritęs narsusis kunigaikštis Narimantas, antras Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus. Senųjų laikų didvyriams, didžiai vadintiems milžinais, jų laidojimo vietose būdavo supilami milžinkapiai. Tokios kalvos turėjusios pagerbti mirusiojo didybę bei visiems laikams priminti istorinę kunigaikščių Lietuvą. Tad nenuostabu, kad žmonės šią vietą Milžinų kapu vadina.

Šis pilies kalnas – reikšmingas kovų su kryžiuočiais amžininkas: prisidėjęs prie šalies gynybos. Senoliai mena mažą pilaitę čia buvus, kuri vietinius per mūšį neabejotinai gynusi. Kitaip ir būti negalėjo, nes Antakalnės kalnas priklausė svarbiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nemuno gynybinei sistemai.

II tūkstantmečio pradžią menantį kauburį žmonės visaip vadina: vieni – Antkalnės vardu šaukia, kiti – Naujokais ar Gystėnais kviečia. Ir tinka visaip, nes pilies kalnas rymo lygiai tokius pat vardus turinčių kaimų sankirtoje.

Pilies kalno šlaitai – statūs, bet nėra įkalnės, kurios tūlas neįveiktų. Juolab, kad įkopus tokia graži Jurbarko krašto panorama atsiveria. Besižvalgydami prisiminkite, kad nuo šios vietos, matyt, vaizdu gėrėjosi ir gretimoje Veliuonoje pilį statęsis kunigaikštis Vytautas.