Alsėdžių bažnyčia ir varpinė

Alsėdžiai nuo seno buvo Žemaitijos vyskupystės centras: 1421–1842 m. miestelis priklausė Žemaičių vyskupams, nuo 1465 m. – čia įsikūrė jų nuolatinė rezidencija. Apie 1465 m. pastatytas vyskupo dvaras. 1842 m. vyskupo žemės suvalstybintos, o nuo 1850 m. vyskupai Alsėdžiuose nebegyveno, dvaro rūmus valdžia perėmė 1857 m.

Alsėdžių Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia ir varpinė

Pirmosios bažnyčios buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. Vyskupui paprašius, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras bažnyčiai skyrė 50 valakų žemės ir 2 ežerus. Nukasus dalį Alkos kalno, 1793 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Senosios vietoje pastatyta koplyčia.

Bažnyčia stačiakampio plano, su trisiene apside, 2 bokšteliais. Vidus 3 navų. Yra 8 barokiniai mediniai altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė, su stulpiniais vartais.
Bažnyčia bazilikinė , trinavė , bebokštė. Pastato planas simetriškas išilginės ašies atžvilgiu. Centrinė nava iškyla virš šoninių ir rytiniame gale pereina į tribriaunę apsidę . Centrinės navos stogas masyvus, dvišlaitis, virš apsidės – trišlaitis. Frontono viršuje – dviejų užapvalintų, apskardintų elementų bokštelis su kryžiumi. Šoninės navos žemesnės, vienšlaičiais, gana lėkštais stogais. Viduje atitvertas priešnavis, virš jo – balkonas su tekintų baliustrų tvorele, skirtas chorui ir vargonams. Likusi erdvė išilgai sudalinta į tris navas. Vietoje kolonų – atramos, sudarytos iš trijų, stačiu kampu suremtų sienučių, dalinančių šonines navas į koplyčias. Kitame centrinės navos gale tekintomis baliustromis atitverta apsidė, presbiterija palubėje atskirta dviem stygomis, kurios paremtos profiliuotomis konsolėmis . Pastarasis elementas kartojamas ir kitose vidaus erdvės vietose. Šoninių navų galuose yra zakristijos . Apsidės dešinėje pusėje – sakykla, o po ja – klausykla. Centrinis altorius ir du mažesni šoniniai apsidėje – barokinių formų, su spiralinėmis kolonomis. Kiti altoriai su lygiomis kolonomis. 1907–1908 m. buvo atnaujinti bažnyčios altoriai.

Prie bažnyčios stovi medinė XVIII a. varpinė. Statinio sudėtinio tūrio kompozicija – trijų skirtingo dydžio ir formos tarpsnių visuma, pagrindo planas – kvadratinis. Neaukštas apatinis tarpsnis (į viršų siaurėja. Dominuoja vidurinis tūris, virš kurio varpinę aplink juosia stogelis, viršutinę dalį vainikuoja keturšlaitis piramidinis stogas, užbaigtas apskardintu apvalios formos postamentu su ažūriniu kryžiumi – “saulute”. Trečiojo aukšto sienose yra garsinės angos, uždaromos vienvėrėmis langinėmis. Į bažnyčią atgręžtame fasade durys, virš jų – mažas langelis. Viduje varpinė yra trijų aukštų, juos jungia mediniai laiptai. Trečiajame aukšte, tiesiogiai besijungiančiame su stogu, ant medinių sijų kabo trys varpai, valdomi elektros varikliu iš bažnyčios, kuris įrengtas 1974 m.

ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT

Įvertinkite ir palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *