Alaušų koplytstulpis

Alaušų kaimo koplytstulpis

Šio Aukštaitijos regionui būdingo koplytstulpio kompoziciją sudaro masyvus medinis stulpas su ant jo pritvirtinta iš visų pusių atvira koplytėle. Ežeringose Ignalinos, Rokiškio, Zarasų ir kai kuriose Utenos rajono apylinkėse šio tipo paminklų pastogėlėse būdavo statoma Jėzaus Krikštą vaizduojančių skulptūrų grupė. Paminklas pasižymi stilingu dekoru ir tokiems paminklams būdingu siluetu.

Pagal seną tradiciją sunykusį kryžių ar koplytstulpį būtina keisti nauju. Laikantis šio papročio, 1989 metais liaudies meistro Eligijaus Bernoto buvo naujai perdarytas šis dar 1898 metais Utenos rajono Alaušų kaime iškilęs koplytstulpis. Abi koplytstulpio atsiradimo datos įamžintos ir prie jo liemens prikaltose lentelėse.

Koplytstulpio pagrindą sudaro aštuonbriaunis stulpas. Koplytėlė atvira, jos kampuose esančios keturios profiliuotos lenktos atramos laiko kryžminį stogelį su smaile ir kryželiu viršuje. Stogelis visuose keturiuose fasaduose puoštas nedideliais profiliuotais karnizais, trikampiais frontonais ir kryžiukais virš jų. Stogelis apskardintas, virš jo kraigo pritvirtinti išpjaustyti skardiniai skydeliai su „S“ formos augalinių motyvų ornamentais. Medžio drožiniai puošia stogelį bei koplytėlės sujungimo su stulpu vietą.

Koplytėlės viduje – Jėzaus krikšto skulptūrinė kompozicija, kurioje vaizduojamas Jėzus Kristus, Jonas Krikštytojas bei Šventąją dvasią simbolizuojantis balandis palubėje. Vaizduojamas siužetas labai tipiškas koplytstulpio sukūrimo laikotarpiui – XIX a pabaigai. Antrojoje XIX pusėje Lietuvoje paplitus romantizmui profesionaliajame sakraliniame mene ir jį atkartojančioje liaudies dailėje dažniausiai vaizduoti evangeliniai Jėzaus Kristaus gyvenimo siužetai. Šiuos motyvūs dažnai vaizduodavo ir žymūs to meto dailininkai – K. Ruseckas, V. Smakauskas. Profesionaliojoje ir tautodailininkų kūryboje ypač dažnai vaizduotas Nukryžiuotasis, kryžių nešantis Jėzus, daug Jėzaus krikšto, Švč. Trejybės ir Švenčiausiosios Jėzaus Širdies atvaizdų, populiari Kryžiaus kelio stočių tema.

ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT