Aplinkinių kaimų žmonės gerai žino šį akmenį. Apie jį pasakojama labai pagarbiai ir su meile. Sakoma, kad šiam akmeniui toks vardas duotas todėl, kad kaip karvutė žmonėms duoda pieną, taip Karvutė duoda žuvis.
Aplinkinių kaimų žmonės gerai žino šį akmenį. Apie jį pasakojama labai pagarbiai ir su meile. Sakoma, kad šiam akmeniui toks vardas duotas todėl, kad kaip karvutė žmonėms duoda pieną, taip Karvutė duoda žuvis. Žvejai, neradę žuvies kitose upės vietose, visada jos prisigaudydavo prie Karvutės. Būdavo, kad vyrams neužtekdavo pasiimtų krepšių ar maišų – tekdavo nusimauti apatines kelnes, užrišti klešnes ir, prikrovus galybę žuvų, partempti namo.
Toks žvejų santykis su šiuo akmeniu yra likęs iš labai senų laikų. Senovės kronikininkai mini baltų gentyse buvus vandens dievybes, kurioms buvo aukojama, tikintis pagalbos žvejojant. Šiek tiek žemiau Karvutės yra akmuo, vadinamas Povilėliu. Jis pasirodo tik nusekus Neries vandeniui, o kitu laiku kelia bangas pačiame upės viduryje. Galima spėti, kad tai vienas iš daugelio Neryje esančių akmeniu pavirtusių žmonių. Mažybinė vardo forma leistų spėti, kad tai gal suakmenėjęs vaikas, gal Karvutės piemenėlis.
Neries regioninio parko siūlomos ekskursijos ir maršrutai pėsčiomis čia.
