Akmuo Gaidelis
Tai geriausios vandens lygio svyravimų matuoklės – sausa dalis akinamai balta ir iš tolo matoma. Šis Gaidelis, pūpsantis Neryje, ties Krėslynų kaimu, – didžiausias Lietuvos upių akmuo.
Neryje virš vandens išnirę akmenys – ypatingi, vadinami Gaidžiais arba Gaideliais. Tai geriausios vandens lygio svyravimų matuoklės – sausa dalis akinamai balta ir iš tolo matoma. Šis Gaidelis, pūpsantis Neryje, ties Krėslynų kaimu, – didžiausias Lietuvos upių akmuo. Ir tokį vardą jis gavo ne šiaip sau:
Šalia gyveno žmogus, laikęs daug gaidžių. Gaidžiai pešdavosi tarpusavyje ir silpnesni, bėgdami nuo peštukų, užšokdavę ant Neryje pūpsančio akmens. Pro šalį eidami žmonės esą sakydavę – ir vėl gaidelis. Ilgainiui akmuo pradėtas vadinti gaideliu.
Dar vienas senolių pasakojimas apie šį upės akmenį, kuriam gaidys, davė vardą:
Nu ir velnis būva sugalvojis kažkų tai – nėr žinios. Bet jis nakties metu tempė baisiai didelį akmenų – ten nežmoniškas akmuo. Nu i benešdamas, čia kaip yra už vot Karmėlavas – tarp Karmėlavas ir tarp Jonavos – matyt, jau dvyliktų valandų priėja, gaidys užgiedoja, jis tų akmenų mete i prapuola tesiog Nerin. I dabar jis Nerį ten gūli. Dabar tas akmuo i vadinasi Gaidelis. I da tam akmenį yra inspausta pėdu, bet pėda kažkaip tai labai neznaimi – toki gal gyvulia, bet greičiau atroda, kad žmoga. Pirštai tai nežymūs, bet tik matasi, kad pėdu kokį tai inspausta.
Akmenį gaideliu galėjo praminti ir sielininkai, plukdantys medžius iš Baltarusijos miškų ir sustodavę prie akmens papietauti ar nakvoti.
Drąseikių, kaimo (Kauno rajone). Akmens vietą gyventojai vadina Druskelės rėva.
Jo ilgis ir plotis bemaž po 5 metrus aukštis daugiau nei 4 metrai.
