Akmuo Dievo Stalas
Akmuo „Dievo stalas“ nustebins savo ilgiu – 6,2 m. Jo plotis siekia 3,8 m. Aukščiausia vieta – 2,18 m.
Ramybe dvelkiantys, per amžius išmintį kaupę akmenys, lietuvių kultūroje turi ypatingą prasmę. Tai baltų religijos aukurai, pagrindinis šventų vietų akcentas. Vaišių stalas Dievams. Akmuo -laiptai į dangų nuo kurių į žemė leidžiasi dievai.
Šašaičių kaimo žmonės kalba, kad senovėje ši vieta buvusi šventa, o ant šio akmens aukas aukodavo dievams. Todėl akmuo ir buvo pavadintas Dievo stalu. Ant jo dar koplytėlė stovėjusi. Pabaigę pavasario darbus, žmonės kurį nors sekmadienį rinkdavosi prie šio akmens ir linksmindavosi. Pasilinksminimo metu ant akmens dėdavo aukų: duonos, mėsos, kiaušinių, pinigų, pylę alaus.
Dar netolimoj praeityj žmonės ant tokių akmenų-stalų puotaudavo. Kartą taip bepuotaujant išsiliejo alus, senesnieji sakę – „Tai laumių dalia!“. Grįžtant iš miško vaikams suaugusieji būtinai liepdavo ką nors palikti ant dievų stalo: uogų, grybų, gėlių. Ant akmenų-aukurų žmonės kūreno amžinąją ugnį, skirtą dangaus valdovui Perkūnui. Prašydavo, lietaus, gausesnio derliaus.Ant akmenų-aukurų žmonės kūreno amžinąją ugnį, skirtą dangaus valdovui Perkūnui. Prašydavo, lietaus, gausesnio derliaus. Riedulius supa gausybė legendų, padavimų, kai dievai gyveno tarp žmonių, kai Perkūnas aiškinosi santykius su savo priešu Velniu, o Laumės ir Raganos viliodavo jaunuolius. Akmuo „Dievo stalas“ dar vadinamas Šašáičių akmeniu, pagal vietovės, kurioje randasi, pavadinimą. Riedulio forma primena kylančius į dangų laiptus. Ant akmens pastebėsite dailią, medinę, žydrą koplytėlę stovinčią čia bene šimtmetį. Dievams puotą iškelti ir savo auką palikti galite ir jūs. Važiuodami į Šašaičių kaimą, sekite nuorodas. O pamatyti tikrai yra ką:
Akmuo „Dievo stalas“ nustebins savo ilgiu – 6,2 m. Jo plotis siekia 3,8 m. Aukščiausia vieta – 2,18 m.