Tauragno ežeras
Baseino plotas 73,6 km2. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 24,3 km; iš pietų įsiterpęs pusiasalis. Krantai daugiausia aukšti, statūs, tik pusiasalis pelkėtas (yra Pajaurio pelkė). Iš šiaurės rytų ežerą supa Šeimaties, Varniškių, iš pietų – Pajaurių, Sėlės miškai. Įteka keli upeliai (vienas – iš Labės ežero), išteka Tauragna (į Pakaso ežerą); Tauragnas priklauso Žeimenos baseinui. Ežeras maitinamas požeminių šaltinių, todėl vandens lygis jame mažai svyruoja. Pratakumas 25 %. Atabradas siauras, apaugęs nendrėmis, švendrais, meldais. Tauragnuose prie Tauragno veikia vandens matavimo stotis.
Tauragnas – Aukštaitijos nacionalinio parko dalis; Tauragnas ir jo apylinkės – Tauragno kraštovaizdžio draustinis. Tauragno pietiniame krante yra Taurapilio, Tauragnų piliakalniai ir pilkapynai, Sėlės (Sėlos) piliakalnis, šiauriniame krante – Stučių ir Šeimaties pilkapiai, Tauragno pietrytinio galo šiaurės rytiniame krante – Skroblaus I, Varniškių pilkapiai.
Šiame ežere dar tebeplaukioja vienas kitas sykas, kurie buvo introdukuoti iš Peipaus ežero. 1985 m. čia sugautas net 4,2 kg svėręs sykas, o nuodugnesni tyrimai parodė, kad jis gimęs šiame ežere.
Ežere rasta retų vandens augalų, kurie įrašyti į Raudonąją knygą – rėpliojantysis vėdrynas, eraičininė nendrūnė bei siauralapis dumblialaiškis.
Tauragnas garsėjo žuvimis nuo seno. Tai mena senoviniai žuvų gaudymo įrankiai – žeberklai, varžos, tinklų pasvarai, randami archeologų kasinėjimų metu, užsilikę senose sodybvietėse. Tauragnas nuo seno garsus ne tik savo išskirtiniu gyliu, bet ir žuvimis. Čia gyveno vieni didžiausių Lietuvoje ešeriai, užaugdavę iki 3 ir daugiau kilogramų svorio, veisėsi labai stambios, iki 300 g svorio seliavos, priekrantėse tarp žolynų besišildančios raudės užaugdavo didesnės nei 1 kg. O kur dar nepaprasto dydžio kuojos, metro ilgio unguriai, rekordinės „tauragninės” lydekos. Ir visa tai buvo ne prieš šimtus metų, o 20 amžiaus 8-9 dešimtmečiuose. Deja, besikeičianti aplinka ir žmogaus veikla žuvų bendriją pakeitė: nebėra ešerių, kurių amžius siekdavo 20 ir daugiau metų, kelis kartus sumažėjo seliavų, išemigravo paskutinieji unguriai. Tik raudės Tauragne vis dar neapsakomai didelės ir jų gausėja užželiančiose ežero įlankose.
Anot legendos senų senovėje gyvenęs žmogus, vardu Mokas. Turėjęs jis žmoną ir sūnų. Darbšti buvo Moko šeima, dirbusi už visą giminę. Tačiau nusivylęs žmonių tingumu, Mokas nusiminęs ir pats nustojęs dirbti. Žmonės ėmė ant jo pykti, tad teko Mokui keltis kitur. Kartu su žmona ir sūnumi jis iškeliavo šiaurės link. Tačiau kelią pastojo Tauragno ežeras, kurį reikėjo perplaukti. Mokas pamokė žmoną ir sūnų plaukiant nesigręžioti ir nežiūrėti atgal. Sūnus paklausęs, o Mokienė nepaklausiusi ir nuskendusi. Verkęs Mokas, išlipęs ant kranto ir stovėjęs tol, kol suakmenėjęs. Ir dabar jis toje vietoje tebestovi. O Tauragno dugne liko Mokienė – didelis akmuo, į kurį žvejai dažnai tinklus suplėšo. Tai šalia Tauragnų ežero esantys du akmenys Mokas ir Mokiukas. Moko matmenys – 3X2,6X2,7 m šalia guli mažesnis – Mokiukas. Moko akmenyje iškalta vos įžiūrima data – 1860.
El. paštas: utenosvvg@gmail.com
ŠALTINIS: ©APLINK.UTENAGO.LT
