ŽASLIŲ AIKŠTĖ IR PAMINKLAS

Žasliai susiję su legendine Lietuvos metraščio dalimi. Mirus Palemono palikuonio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus pagaminęs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 d.

Centrinėje aikštėje išlikęs 1931 m. išgrįstas akmeninis grindinys primena kažkada čia vykusius antradienio turgadienius. Aikštę supa žydams priklausę pastatai. Ir tai nieko keisto, nes miestelyje gyveno viena didžiausių žydų bendruomenių Kaišiadorių rajone, Žasliuose jau žinoma XVI amžiuje.

Tik šimtas metų skiria pirmąjį Žaslių vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose 1457 m. bei pirmąjį Žaslių žydų paminėjimą 1555 m. Nemažą įtaką Žaslių suklestėjimui bei žydų įsikūrimui šioje vietovėje darė per juos ėjęs prekybinis kelias iš Vilniaus į Kėdainius. Daugiausiai žydų per visą žydų bendruomenės gyvavimo istoriją buvo XIX a. pabaigoje: 1897 m. miestelyje gyveno 1955 gyventojai, iš kurių žydų buvo 1325.

Žasliai kartais pavadinami Mažaisiais Trakais dėl gamtos apdovanoto išsidėstymo tarp trijų ežerų. Miestelyje jau XVI amžiuje įsikūrė žydai, gyvenę čia iki Antrojo pasaulinio karo. Jie turėjo trejus maldos namus, tarpukario Lietuvos laikotarpiu iš 51 veikusios parduotuvės tik viena priklausė ne žydams.

2012 m. aikštėje pastatytas paminklas skirtas miestelio 555-osioms metinėms, atspindintis Žaslių miestelio herbo motyvus Paminklo autorius Vidmantas Gylikis.

Šaltinis: ©turizmas.kaisiadorys.lt