Ringaudų koplytstulpis
Kauno pašonėje, Ringauduose esantį koplytstulpį jau galima priskirti Suvalkijos (Užnemunės) kryždirbystės tradicijai. Šio regiono kryžiai nepasižymėdavo labai didele formų įvairove ir ornamentikos gausumu, ką galima aiškinti suvalkiečių gyvenimo būdo praktiškumu, mažesniu polinkiu į misticizmą ir romantizmą. Tačiau yra ir perimta daug Aukštaitijai ir ypatingai Dzūkijai būdingų detalių, puošybos elementų.
Ringaudų kaimo koplytsulpis darytas XX amžiuje medžio meistro Juozo Jonaičio. Koplytstulpis sudarytas iš augaliniais ornamentais raižyto medinio stulpo ir atviros koplytėlės, kurios stogelis keturiuose kampuose paremtas plonais profiliuotais stulpeliais. Koplytėlėje – nedidelė medinė nukryžiuotojo skulptūra. Koplytstulpį vainikuoja aštuonšlaitis dekoratyvus stogelis ir ornamentuotas kryžius-saulutė.
Lietuvių kryždirbystėje kryžių kryžmose “šviečianti” saulė, apskritimai, stilizuotos saulutės ir segmentinės žvaigždės simbolizuoja amžinąją ugnį, šviesą. Taip pat reiškia tobulybę, amžinybę, o sodybą puošiančiame koplytsulpyje – ištikimybę, tapatinant kryžmas jungiantį apskritimą su vestuviniu žiedu. Tai yra vienas seniausių pasaulyje saulės ir šviesos simbolių, žinomas senovės Mesopotamijoje, Indijoje. Krikščioniškoje lietuvių liaudies kultūroje Kristus kartais dar vadinamas žvaigžde, dėl to žvaigždė – saulė gali būti laikoma ir Kristaus simboliu.
Koplytstulpyje galima pastebėti įdomų liaudies sakralinei architektūrai būdingą puošybos elementą – varpelius, kuriais išpuošta koplytėlės pastogė ir apačia. Tai gana dažnai lietuvių kryždirbystėje sutinkamas motyvas – manyta, kad varpeliai, skambalėliai ir kitos pakabėlės atbaido piktąsias dvasias.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
