Avilių koplytstulpis
Avilių II kaimo koplytstulpis
Aukštaitijos regiono medžio paminklai gausiai ornamentuoti: jiems būdingi smulkiai pjaustyti ažūriniai ornamentai: ratukai, puslankiai, pusračiai, dantyti tarsi pjūklas, supinti kvadratais, rombais ar kitais geometriniais raštais puošybos elementai. Viršuje esantys kaltiniai ornamentuoti kryželiai padabinti augaliniais motyvais. Nors šis kryžius sąlyginai nesenas, galimai jis yra anksčiau sunykusio kryžiaus kopija, atkurta sekant šio regiono tradicijas. Būtent tokį dekorą galima pamatyti šiame liaudies meno kūrinyje: visi koplytstulpio konstrukciniai elementai, ypač jų sujungimo vietos, kampai dekoruoti smulkiais, ažūriškais geometriniais ar auginiais raštais. Jais padabintos net liemens plokštumos.
Laikantis senos koplytstulpių, kaip antkapinių paminklų statymo tradicijos, Avilių kaimo koplytstulpis pastatytas kapinėse. Norint pamatyti, kaip dar XX a. pradžioje atrodė senosios kapinės, užtenka pažvelgti į 1906 m. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapytą paveikslą „Lietuviškos kapinės“, kur nakties tamsoje stūkso nesuskaičiuojama galybė įvairiausių formų stagastulpių, koplytstulpių, ornamentuotų kryžių, koplytėlių ir kitų kryždirbių sukurtų antkapinių medžio paminklų.
Šis koplytstulpis pastatytas 1991 metais liaudies meistro Kazimiero Nemanio. Medinis sakralinės dailės kūrinys susideda iš dviejų tarpsnių, kvadratinio skerspjūvio liemens, puošto drožiniais bei horeljefais ir jo viršuje įtaisytos atviros koplytėlės su Pietos skulptūrine kompozicija. Koplytėlės stogelis piramidinis, dengtas skarda, jį kampuose laiko atramos su ornamentais, stogo viršuje iškilęs kaltinis metalinis kryžius – saulutė. Ant koplytstulpio liemens ir pastogėje – dekoratyvūs karnizai ir prikaltės. Apatiniame keturbriaunio stulpo tarpsnyje virš horeljefo įrėžtas įrašas: “2000 Marijos metų”.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
