Pikčiūnų koplytstulpis
Pikčiūnų kaimo koplytstulpis
Utenos rajono Pikčiūnų kaime stovintis koplytstulpis – tai 1935 m. liaudies meistro Antano Norkūno sukurto paminklo kopija, atstatyta 1972 metais Antano Bikelio, sunykus originaliajam mažosios architektūros kūriniui. Koplytstulpį sudaro stačiakampio pagrindo stulpas ir atvira koplytėlė su keturiais stulpeliais paremtu kryžminiu stogeliu. Dekoratyvaus daugiašlaičio skarda dengto stogelio viršuje – ant pūsto augaliniais raštais raižyto postamento iškilęs medinis kryželis. Paminklas labai puošnus, atvira koplytėlė visuose fasaduose puošta trikampiais frontonėliais. Koplytėlės pagrindas ir frontonai gausiai dekoruoti įdubiais ir iškiliaisiais reljefais, augalinių motyvų simetriškos kompozicijos ornamentais, koplytėlę laikančio stulpo kampai – įrėžtais dantukų ornamentais.
Ant nedažyto natūralaus medžio stulpo esanti koplytėlė išsiskiria savo polichromija: cokolis nudažytas rausvai, fasadai – mėlyna spalva, išskiriant juose išraižytus reljefus kitomis spalvomis, postamentas ir kryželis taip pat ištapyti rausva ir mėlyna spalvomis. Koplytėlėje įtaisytos Šv. Jono Krikštytojo, Jėzaus Kristaus ir Šv. Dvasios medinės skulptūrėlės. Ši skulptūrinė grupė atsiradusi vėliau, o originaliosios sunykusį koplytstulpį puošusios skulptūrėlės dabar saugomos Utenos kraštotyros muziejuje. Šios skulptūros taip pat padengtos dažais, išryškinant jų rūbų detales ir būdingus atributus.
Koplytstulpyje esanti skulptūrinė kompozicija vaizduoja Jėzaus Kristaus krikšto Jordano upėje sceną – Jėzaus viešo tarnavimo Dievui pradžią. Šis biblinis siužetas ir jo vaizdavimas beveik nepakitęs nuo ankstyvosios krikščionybės laikų. Jėzų pakrikštijo šv. Jonas Krikštytojas, dalį jaunystės praleidęs vienas dykumoje, paskui Jordano upės žemupyje pradėjęs pranašo veiklą, skelbęs artėjančią Dievo karalystę, upėje krikštijęs atgailautojus. Jonas pakrikštijo ir Jėzų – pavadino jį Mesiju, o krikšto metu iš dangaus balandžio pavidalu nusileidusi Šventoji Dvasia. Nuo Renesanso laikų profesionaliojoje dailėje nusistovėjusi kompozicija paplito ir liaudies dailėje: Šv. Jonas lieja jam vandenį ant galvos, virš jų sklendžia balandis – Šventosios Dvasios simbolis. Šiuo atveju, Šventąją Dvasią įkūnija prie koplytėlės lubų pritvirtinta balta balandžio skulptūrėlė.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
