Koplytstulpis su Jono Nepomuko skulptūra
Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir Jono Nepomuko skulptūra
Rudgalvių kaime stovintis koplytstulpis grakštaus silueto, su nedidele koplytėle, kurioje įtaisyta Jono Nepomuko medinė skulptūrėlė. Koplytėlė keturių trapecijos formų sienelėmis, iš kurių viena įstiklintomis durelėmis, keturšlaičiu stogeliu. Stogo viršų puošia ornamentuotas kryželis, koplytėlės sienelių kampus – mediniai ornamentai.
Jonas Nepomukas – tai XIV a. čekų dvasininkas, kankinys, kurį po mirties bažnyčia pripažino šventuoju. Kilus ginčui tarp arkivyskupo ir karaliaus Jonas pasipriešino karaliaus planui ir gynė arkivyskupo poziciją. Už tai jis buvo suimtas ir po kankinimų bei tardymo 1393 m. nustumtas nuo Karolio tilto į upę. Tačiau paprastai sakoma, kad Jonas žuvęs todėl, kad nenorėjo išduoti išpažinties paslapties, kai buvo pareikalautas pasakyti karalienės meilužio pavardę, kurią ji esą išpažinusi Jonui. Laikui bėgant jis imtas garbinti kaip kankinys, išpažinties paslapties gynėjas. 1721 m. popiežius Inocentas XIII paskelbė Joną Nepomuką palaimintuoju, o 1729 m. popiežius Benediktas XIII kanonizavo – paskelbė šventuoju.
Kai 1693 m. Jono garbei ant tilto, nuo kurio jis buvo nustumtas, buvo pastatytas paminklas, jis pradėtas laikyti tiltų globėju ir saugotoju nuo potvynių, taip pat neteisingai kaltinamų asmenų užtarėju. Lietuvoje Jono kultą išplatino jėzuitai.
Jonui Nepomukui skirti paminklai Lietuvoje buvo gana paplitę. Jie paprastai statyti prie vandens telkinių. Jis liaudyje dažnai vadinamas Joneliu ir yra didžiai gerbiamas. Mažiau išsilavinę valstiečiai paprastai jį tapatindavo su Jonu Krikštytoju – net liaudies mene išnyko perskyra tarp šių skirtingų šventųjų. Kaip rašė P. Galaunė: „Nors šios dvi statulėlės nei savo vaizdavimo momentais nei ikonografiniu atžvilgiu nesutampa, bet gvildenti jas kartu turime dėl jų charakteringo lietuvių liaudyje beveik visiško sutapimo. Viena ir kita statulėlės yra statomos dažniausiai prie upių, upelių, šaltinių. Žodžiu, prie vandens ir tiltų. Kai pirma statulėlė tikrai vaizduoja šv. Joną ir Kristaus krikštą, tai antra tik šv. Joną Nepomuką. Bet vieną ir kitą žemaičiai vadina vienu vardu: „šv. Jonelis“, „Krikštytojas“. Tik daugiau nusimanantieji antrąjį šv. Joną vadina – „Nepomucenas“.“ Liaudies mene Nepomukas visur vaizduojamas kunigo rūbais, su kamža, knyga ar kryžiumi rankose.
Koplytėlėje šalia medinė Jono Nepomuko skulptūrėlės galima pamatyti pakabintų rožinių, paveikslėlių, kryželių, kitų smulkių dalykėlių. Juos galima laikyti savotiškais votais. Prašymas ar padėka Žemaitijoje turi akivaizdžią išraišką – palikdami sau brangų asmeninį daiktą, šventojo atvaizdą, pinigėlį, žmonės dėkoja ar prašo šventojo padėti, atsidūrus sunkioje padėtyje.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
