Šventežerio bažnyčia
Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
Šventežerio kūrėjai ir savininkai kunigaikščiai Radvilos buvo kalvinistai, todėl vienas iš jų, Trakų kaštelionas Jurgis Radvila, 1598 m. Šventežeryje pastatė medinę kalvinistų bažnyčią. Kilus kontrreformacijos judėjimui, Merkinės dominikonų vienuolis Stackevičius suorganizavo Šventežerio katalikus ir 1663 m. užėmė bažnyčią, kuri vėliau jiems ir buvo atiduota. Antrąją katalikų bažnyčią Šventežerio dvaro valdytojas pastatė 1746 m. Šiai sunykus, o galiausiai sudegus, 1863 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, bet ji statyti nepradėta. 1880 m. į Šventežerį pervežta Šlavantų dvaro savininkų 1822 m. statyta šeimos koplyčia, kuri kunigo Motiejaus Bujausko iniciatyva 1882 m. perstatyta į dabartinę bažnyčią. Prie jos pristatyta zakristija, bokštas, portikas. Bėgant metams, neremontuojama bažnyčia pajuodo ir apsamanojo. 1998 m. moderniai pertvarkyta presbiterija, 2002 m. – šoniniai altoriai, suremontuotas ir perdažytas vidus.
Dar carinės okupacijos ir lietuviškos spaudos draudimo metais vikaro S. Čėsnos rūpesčiu Šventežeryje pradėta giedoti lietuviškai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir tarpukariu parapijoje buvo užsiimta švietėjiška veikla: įsteigta biblioteka-skaitykla, veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, pavasarininkų kuopa.
Šventežerio bažnyčia yra originalus istorizmo epochos medinės architektūros pavyzdys. Medinis bažnyčios pastatas susideda iš trijų vienoje ašyje išdėstytų, laipsniškai žemėjančių tūrių. Pastato kompozicija nors neįprasta, tačiau simetriška: didesnė stačiakampio plano centrinė nava su iš šonų esančiomis trapecijos formos šoninėmis navomis ir neįprastoje vietoje – už presbiterijos – esančiu zakristijos priestatu. Grakščių proporcijų pagrindinis fasadas susideda iš keturiomis šešiakampėmis kolonomis paremto portiko su trikampiu frontonu, virš kurio kyla dviejų tarpsnių bokštas. Abiejuose bokšto tarpsniuose išdėstytos dekoratyvios arkinės formos garsinės angos, pirmasis tarpsnis baigiasi apskardintu stoginėliu, antrasis – keturšlaičiu šalmu su kaltiniu ornamentuotu kryžiumi. Pastato dekoratyvumas kuriamas skirtinga spalva išryškinant konstrukcinius ir apdailos elementus: sienojų kampus, karnizus, langų apvadus, frontono viršų rėminančias vėjalentes. Pastato langai stačiakampiai su dekoratyviu skaidymu, frontone įkomponuotas apskritos formos švieslangis, šoniniuose fasaduose – pusapskritiminiai švieslangiai.
Šventorius aptvertas metaline tvora. Jame stovi nedidelė minimalistinės konstrukcijos vientiso tūrio, vieno tarpsnio varpinė. Šalia jos – dekoratyvus tradiciškai ornamentuotas Dzūkijos regionui būdingas medinis kryžius.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
