Manoma, jog Tyrelio akmuo yra baltų pagoniškojo tikėjimo reliktas. Tai liudija daug esminių dalykų. Greta šio akmens yra vadinamoji Velnio sala. Velnias baltų mitologijoje yra mirusiųjų pasaulio dievas. Čia taip pat prasideda Mūšos ir Juodupio upių ištakos. Pavadinimas Juodupis kilęs nuo žodžio “juodas”, kuris reiškia kažką tamsaus, mistiško, slėpiningo. Netoliese įsikūręs kaimas Piktuižiai, kurio pavadinimas kilęs nuo žodžio “piktas”. Svarbi ir pati vieta.
XIV-XVI a., įsigalint krikščionybei, pagoniškųjų dievų garbintojai turėjo slapstytis. Tad dėsninga, jog mitologinis akmuo stūkso vidury pelkėto miško, kur nelengva prieiti. Ant akmens matosi keli žmogaus iškalti ženklai. Galime įžvelgti gyvūną (tai galėjo būti elnias ar ožys) simbolizuojančias figūras. Akmens viršuje esanti duobutė manoma buvo skirta kraujui. Literatūroje galime rasti informacijos, kad pagonys, norėdami nuraminti Piktulio (senovės lietuvių dievas Perkūnas) rūstybę, aukodavo ožį. Tačiau labiausiai sietinas buvo XVI a. paprotys, kai kraštas jau buvo paveiktas krikščioniškų papročių ir apeigos buvo atlikinėjamos tik slaptai – vadinamas “Ožio šventinimas” – jie papjaudavo ožį ir senųjų dievų garbei suvalgydavo.
Šis mistinis akmuo 2007 m. paskelbtas geologiniu gamtos paveldo objektu. Akmens aukštis – 1,45 m, ilgis – 3,2 m, plotis – 3,0 m, didžiausia horizontali apimtis – 11,2 m, sudėtis – granitas.
El. paštas: info@pamatykLietuvoje.lt
