Liolių bažnyčia ir varpinė
Šv. apašt. Simono ir Judo Tado bažnyčia ir varpinė
Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia – vienas seniausių išlikusių medinių sakralinių pastatų Žemaitijoje. Tiksli bažnyčios Lioliuose fundacijos data nėra žinoma, tačiau manoma, kad tai padarė broliai Martynas ir Lukas Viekavičiai, kurių pastangomis tarp 1517-1522 m. Lioliuose buvo pastatyta pirmoji, šv. Mykolojaus vardu pavadinta bažnyčia. XVII a. pab. ar pačioje XVIII a. pr. senoji bažnyčia naujai perstatyta.
Dabartiniai miestelio maldos namai pastatyti 1768 m., jiems suteiktas Žemaitijoje populiarus šv. apaštalų Simono ir Judo Tado titulas. XVIII a. pab. pakeistas didysis altorius, įrengta ir drožyba puošta sakykla. Iki pat XIX a. vid. bažnyčia žymiau neremontuota ir tik 1851 m. darbštaus, ilgamečio bažnyčios kunigo Vladislavo Lukauskio dėka apgriuvusi bažnyčia imta skubiai tvarkyti. Tuo metu centrinės navos ir šoninių koplyčių sankirtoje pastatytas aukštas, aštuonkampis, dviejų siaurėjančių tarpsnių su arkinėmis angomis ir svogūniniu kupolu bokštas. Stogas uždengtas malksnomis, pristatyta dešinioji zakristija. Remontuotas ir bažnyčios vidus. Būtent po šios rekonstrukcijos bažnyčia įgavo dabartinį vaizdą.
Bažnyčia suręsta ant žemo akmenų mūro pamato, yra trinavė su plačia, aukštesne už šonines centrine nava ir dviem šoninėmis, kryžmai susikertančiomis koplyčiomis. Šoninės navos gerokai siauresnės ir šiek tiek žemesnės – tai sukuria pseudobazilikos įspūdį. Vienodo su centrine nava dydžio presbiterija užsibaigia trisiene apside. Abipus presbiterijos šonų glaudžiasi nevienodo dydžio zakristijos. Stogas dvišlaitis, valminis su vienšlaičiais šoninių navų stogeliais. Kraigų pakraščiuose – keturi maži, didįjį bokštą primenantys bokšteliai . Bažnyčios fasadai nedekoratyvūs, vertikaliai apkalti lentomis. Pagrindinio fasado portalą supa prieangis su nuožulniu stogeliu. Durys apkaltos rombo raštu su masyviais vyriais. Langai stačiakampiai, smulkiai skaidyti, koplyčių ir navų su šiek tiek išlenkta viršutine dalimi. Apsidė papuošta apvaliu švieslangiu, po juo – nukryžiuotojo skulptūrėlė.
Interjere dominuoja baroko stilius. Vienas vertingiausių objektų – vėlyvojo baroko, XVIII a. pab., sukurtas didysis altorius, atspindintis laikmečiui būdingą trijų tarpsnių kompoziciją su skulptūriniu frontonu ir gausią drožybą. Panašiu laikotarpiu sukurta ir puošni sakykla virš kurios pavaizduotas savo vaikus savo krauju maitinantis pelikanas – tai Kristaus atpirkimo simbolis. Aukšta verte pasižymi ir bažnyčios vargonai, kaip manoma, sukurti Rytų Prūsijoje. Vargonų prospektas gausiai puoštas barokinėmis ir klasicitinėmis detalėmis.
Išskirtinė ne tik Liolių bažnyčia, bet ir monumentali bažnyčios varpinė su XVIII a. lietais varpais. Pastatyta 1875 m. ant aukšto akmenų mūro cokolio su šiek tiek siauresne vidurine dalimi ir praplatinta viršutine. Trečiajame tarpsnyje dvi suporintos akustinės angos su segmeninėmis arkomis. Dėl savo formų varpinė primena stilizuotą gynybinį bokštą. Tai netradicinis ir Lietuvos sakralinėje architektūroje retas sprendimas . Šventorių supa neaukšta akmens mūro tvorelė su raudonų plytų vartais.
ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT
