Kaimelio bažnyčia ir varpinė

Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė

Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios istorija neatsiejama nuo 1636 m. pastatytos pirmosios Kidulių dvaro koplyčios. Kidulių dvarą valdė du žemaičių vyskupai – J. J. Krispinas Kiršteinas ir A. D. Tiškevičius. XIX a. pradžioje Kidulių koplyčia jau buvo labai prastos būklės, tad vietoj jos į rytus nuo senosios koplyčios 1839 m. iškilo dabartinė Kaimelio bažnyčia, kurios statybas fundavo dvaro savininkas Benediktas Tiškevičius. 1885 m. bažnyčia Šv. Arkangelo Mykolo titulu konsekruota Seinų sufragano Juozapo Olekos. Parapijos statusą Kaimelis įgijo po Pirmojo pasaulinio karo. Bažnyčia rekonstruota XX a. pr., 2007-2009 m. restauruota.
Bažnyčia stačiačiakampio plano, trijų navų su šoninių navų erdves pratęsiančiomis zakristijomis ir pagrindiniame fasade iškilusiu bokštu. Į viršų siaurėjantis dviejų tarpsnių bokštas iškyla iš trapecijos formos pagrindinio fasado frontono. Pirmasis tarpsnis tarpsnis – masyvus, keturkampio pagrindo, antrasis – aštuonkampio su aukštu smailu skardiniu stogeliu, užsibaigiančiu kryžiumi. Virš presbiterijos – nedidelis dokoratyvus, atviras aštuonbriaunis bokštelis, kurio kryžiumi užsibaigiantis stogelis paremtas 8 kolonėlėmis. Pagrindinio fasado stogo kampus ir bokšto pirmojo tarpsnio kampus puošia primityvios formos keturkampio pagrindo pinakliai. Fasadai apkalti vertikaliomis lentomis, langų ir durų angos stačiakampės, frontone – pusapskritiminis švieslangis.

Viduje šonines navas skiria dvi eilės keturkampio pagrindo stulpų. Bažnyčioje trys altoriai: Didysis Švč. Jėzaus Širdies altorius su nišos Švč. Jėzaus Širdies, Šv. Petro, Šv. Pauliaus skulptūromis ir „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marijos paveikslu su 2 angelų skulptūromis. Kairėje navoje Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo altorius; dešinėje – Šv. Jono Nepomuko altorius su Šv. Jono Nepomuko paveikslu pirmajame tarpsnyje bei Šv. Jurgio paveikslu antrajame tarpsnyje.

XIX a. antrojoje pusėje statyta varpinė, kaip ir bažnyčia, restauruota 2007-2009 m. Pastatas neaukštas, masyvus, dviejų į viršų siaurėjančių tarpsnių. Pamatas sumūrytas iš lauko akmenų, sienos karkasinės, apkaltos vertikaliomis lentomis su siauresnėmis lentjuostėmis ant sujungimų. Pastoges puošia profiliuoti karnizai. Pirmasis tarpsnis, kaip ir būdinga tradicinėms liaudiško stiliaus varpinėms, užsibaigia stoginėliu, antrasis – keturšlaičiu stogeliu. Antrajame tarpsnyje išdėstytos garsinės angos – viename fasade arkinės formos su horizontaliomis medinėmis žaliuzėmis, kitame – stačiakampės, uždaromos dvivėrėmis langinėmis.

ŠALTINIS: © SAKRALILIETUVA.LT