Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra
Vilniaus bažnyčią Dievo Motinos Ėmimo į dangų garbei 1346 m. padėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas (Olgerdas) savo žmonai Tverės princesei Julianai. Pakviesti Kijevo architektai ją pastatė kaip Jaroslavo Išmintingojo Šv. Sofijos bažnyčią. Jis pašventino šventyklą Švenčiausiojo Dievo Motinos Ėmimo į dangų garbei 1348 m. Aleksejus Maskvos metropolitas.
Čia 1495 m. buvo iškilmingai sutikta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Elenos karališkoji nuotaka, Maskvos didžiojo kunigaikščio Jono III dukra. Netekusi galimybės statyti savo namų bažnyčią, princesė nuolat dalyvavo pamaldose Prechistensky katedroje. Ji buvo palaidota po šios šventyklos skliautais 1513 m., šalia Tverės princesės Julianos (1392), didžiojo kunigaikščio Algirdo žmonos, kuri aktyviai dalyvavo šventyklos statyboje. Pasak Nikono kronikos, čia palaidotas pats Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas (1377).
XVI amžiaus pabaigoje. buvo sudaryta Bresto unija, o Lietuvos stačiatikių bendruomenę ištiko išbandymai, Prechistenskio katedra pereina į unitų rankas. XVII – XVIII a – dėl neramumų ir privačių karų Prechistensky katedrą sukrėtė stiprus gaisras, tačiau Uniate Šventosios Trejybės vienuolynas, kuriam buvo priskirta katedra, nesirūpino jo atkūrimu. 1748 m. Vilniuje kilęs gaisras vėl apgadino pastatą, dėl to paslaugos buvo atliekamos labai retai, o vėliau visiškai sustojo.
XIX amžiaus pradžioje. Uniatų vyskupijos vadovas Bulgakas šventyklos pastatą pardavė karo katedrai, o 1808 m. Vilniaus universitetui, kuriame yra anatominis teatras, auditorijos, veterinarijos klinika su gyvūnų medicinos skyriumi, biblioteka.
Per sukilimą 1830-1831 m. uždarius Universitetą bažnyčios pastatas perduotas miesto valdžiai. Šiuo laikotarpiu pastatas buvo apleistas, jame glaudėsi vargšai, altoriaus dalyje veikė kalvė …
1864 m. Vilniaus ir Lietuvos metropolito Juozapo (Semaškos) iniciatyva pradėti restauravimo darbai, vadovaujami architektų – akademikų A. Rezanovo ir N. Čagino, kurie, kruopščiai išsaugant senovinius pastato fragmentus, suteikė fasadui formas. panašus į viduramžių gruzinų architektūrą. Sodrų penkių pakopų ikonostazą nutapė katedros viršininkas akademikas I.P. Trutnevas.
1867 metais katedroje apsilankė imperatorius Aleksandras II ir iš valstybės iždo skyrė 57 tūkstančius rublių jos remontui. Darbai buvo baigti 1868 metų spalį, o bažnyčią iš naujo pašventino arkivyskupas Antanas (Zubko), nuo tada pamaldos bažnyčioje nenutrūko iki šių dienų. Tais pačiais metais joje pašventinta atskira koplyčia. Šv. Aleksejus, Maskvos stebuklų kūrėjo metropolitas, būtent Aleksejus pašventino šią bažnyčią 1348 m.
Ant Prechistensky katedros sienų pastatytos keturios marmurinės memorialinės lentos, ant kurių išrašytos per 1863–1864 m. Lenkijos sukilimą žuvusių asmenų pavardės, neatsižvelgiant į jų tautybę ir religiją.
Įėjus į šventyklą dešinėje ir kairėje pusėje matosi monumentalios apaštalams lygių šventųjų kunigaikščio Vladimiro, princesės Olgos, Konstantino, Elenos ir kitų ikonos, atvežtos iš Sankt Peterburgo Šv. Izaoko katedros. .
Kairiojoje šventyklos kolonoje buvo pastatyta šventovė šv. teises. Jonas iš Kronštato. Užrašas ant ikonų dėklo sako, kad Šv. Jonas iš Kronštato buvo Prechistensky bendruomenės garbės narys. Yra žinoma, kad 1893 metų spalį, viešėdamas Vilniuje, Šv. Jonas meldėsi Prechistensky bažnyčioje, o 1907 metais bažnyčios bendruomenę palaimino Šv. Nikolajus Stebuklų kūrėjas.
Dešinėje šventyklos kolonoje yra kiotas su Švenčiausiosios Dievo Motinos ikona „Pochaevskaya“ – Rusijos imperatoriaus Aleksandro II dovana, o už kolonos yra didelė vietiškai gerbiama stebuklinga Dievo Motinos ikona „Iberijos“.
XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, vadovaujant arkivyskupui Viktorinui (Beljajevui, 1978-1989), buvo atliktas bažnyčios išorės remontas, kurio metu rytinėje pusėje buvo aptikti senovinio plytų mūro fragmentai. Taip pat nustatyta, kad pietrytinis bokštas buvo mažiausiai pažeistas ir yra tokio pat amžiaus kaip ir Gedimino bokštas.
Jo Šventenybės Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Aleksijaus II vizitas 1997 metų liepą buvo pats svarbiausias Lietuvos stačiatikių bendruomenei.
El. paštas: info@soborvilnius.lt