Alytaus kraštotyros muziejus

Alytaus kraštotyros muziejus – atviras lankytojų poreikiams, kintantis ir jaunatviškas Pietų Lietuvos muziejus. Muziejaus misija – kaupti, tyrinėti, saugoti ir patraukliai pristatyti visuomenei dvasinį ir materialinį Dzūkijos paveldą.

Pirmu alytiškių bandymu kurti tautos kultūra ir praeitimi besidominčią organizaciją galime laikyti 1920 m. sausio 13 d. Alytaus apskrities viršininko kanceliarijoje įregistruotą „Dzūkijos Aušros“ draugiją. Tačiau draugija greitai iškriko, nes išsiskirstė jos steigėjai. Tik praėjus septyneriems metams muziejiniam darbui susitelkė naujas aktyvistų būrelis: apskrities gydytojas S. Janavičius, kunigai K. Paulavičius ir P. Baltrušaitis, mokytojai S. Slavėnas ir V. Jakučionis, tarnautojas R. Adžgauskas. 1928 m. balandžio 24 d. šie kultūros darbo savanoriai Alytaus apskrities viršininko įstaigoje įregistravo Alytaus muziejų. 1936 m. Alytaus apskrityje Dzūkų kraštotyros draugija liko vienintelė organizacija, besidominti gimtojo krašto praeitimi, siekianti „apsaugoti jo senovės liekanas ir istorinę medžiagą“. Savo įstatuose DKD įsipareigojo rinkti „senovės iškasenas ir šiaip archeologinę medžiagą, senovės raštus, dokumentus, memuarus, atvaizdus, pinigus, graviūras“, sudaryti įvairiausius gamtos rinkinius, kaupti tautosaką, o rinkiniams laikyti ir senovės liekanoms apsaugoti – steigti muziejus.

1976 m. imta kapitaliai remontuoti muziejų priglaudusius Kultūros namus. Muziejaus administracija su dalimi eksponatų turėjo kraustytis į menką patalpėlę Basanavičiaus g. 3 name. Likusieji eksponatai buvo sukrauti buvusioje žydų mokykloje M. Margytės (dabar – Savanorių) gatvėje. Nuolatinė muziejaus ekspozicija taip pat buvo išardyta. Beveik dvidešimt metų tęsęsi dvasinio klestėjimo laikai pasibaigė. Muziejaus kolektyvas dažnai keitėsi, o aplinkybės susiklostė taip, kad 1976 m. H. Lizdenį pakeitė muziejuje dirbęs Vilniaus universiteto studentas V. Palevičius. Trejus metus truko susirašinėjimas su įvairiausiomis respublikos įstaigomis dėl lėšų muziejaus patalpoms M. Margytės gatvėje. Rekonstrukcija prasidėjo 1979 m.

1988 m. statybų ėmėsi muziejaus direktorius V. Laurinavičius. Jam vadovaujant muziejus buvo perstatytas iš naujo greitai, išnaudojant visas tuometines projektavimo galimybes. Mažas darnus muziejininkų kolektyvas (dvi mokslinės bendradarbės, dailininkas, fondų vyr. saugotoja, restauratorius) parengė naujas nuolatines ekspozicijas. 1990 m. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro įsakymu Alytaus kraštotyros muziejuje įsteigti nauji filialai: poeto A. Matučio memorialinis muziejus A. Matučio gatvėje ir poeto A. Jonyno memorialinis muziejus Liškiavos gatvėje.

Pastarąjį dešimtmetį muziejus garsėja įvairiais netradiciniais renginiais, propaguojančiais Dzūkijos krašto, Alytaus miesto kultūrinį paveldą, organizuojamomis parodomis, akcijomis, išmoninga edukacine veikla, literatūriniais vakarais, amatų šventėmis, kurios ištakas galima surasti muziejaus pirmtakų organizuotose Senovės dienose, konferencijomis, įvairialype projektine veikla. Muziejaus darbuotojų pastangos 2005 m. Lietuvos muziejų asociacijos rengtoje Idėjų mugėje už Amatų kiemo idėją pelnė geriausios idėjos apdovanojimą, 2006 metais kolektyvas buvo įvertintas Alytaus miesto kultūros premija, švietėjiškoji muziejininkų veikla pripažįstama viena inovatyviausių Lietuvoje.

www.alytausmuziejus.lt

El. paštas: info@alytausmuziejus.lt

ŠALTINIS: ©ALYTAUSMUZIEJUS.LT