Karvaičių kalnas
Tarp Preilos ir Pervalkos, Karvaičių kraštovaizdžio draustinio šiaurinėje dalyje stūksantis Karvaičių kalnas (apie 59,4 m) saugo vieną tragiškiausių Kuršių nerijos kaimų užpustymo istorijų.
Tarp Preilos ir Pervalkos, Karvaičių kraštovaizdžio draustinio šiaurinėje dalyje stūksantis Karvaičių kalnas (apie 59,4 m) saugo vieną tragiškiausių Kuršių nerijos kaimų užpustymo istorijų.
Iki 1797 m. kalno vietoje buvo įsikūręs Karvaičių kaimas, kurio gyventojai, traukdamiesi nuo pustomo smėlio, net kelis kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Vis dėlto ir nauja vieta Karvaičių įlankos pakrantėje jų neišgelbėjo. Kova su smėliu tęsėsi ilgai ir nesėkmingai. Galiausiai, kai buvo užpustyta Karvaičių bažnyčia, žmonės paliko kaimą. Dalis jų persikėlė į Juodkrantės pietinį pakraštį, kiti – į Nidą ir Naglius (Agilą).
Užpustytas Karvaičių kaimas – žymaus XIX a. pradžios tautosakininko ir poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos (1776–1840) gimtinė. 1818 m. jis pirmas išleido Kristijono Donelaičio „Metus“, vėliau – pasakėčias, 1825 m. paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos“, vadovavo Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminarui.
Šaltinis: ©visitneringa.com
