Dvaro priešistorė
Plungės valdytojais buvo Dorohostaiskiai, Valavičiai, Krišpinai-Kiršenšteinai, Karpiai.
Plungės dvaras XVIII-XIX amžiuje
1779 m. Plungės valdytoju tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. 1806 m. Plungės grafystė perėjo Rusijos imperatorės Kotrynos II dvaro didikui Platonui Zubovui. Zubovų giminės atstovai Plungės savininkais buvo iki XIX a. aštunto dešimtmečio pradžios. Šiuo laikotarpiu dvaro parke pradėti kasti tvenkiniai, naujai formuota želdynų struktūra, iškilo nauji mūriniai pastatai.
Kunigaikščio Mykolo Oginskio rezidencija
Daugelis iki šių dienų išlikusių Plungės dvaro statinių buvo pastatyti 1873 m. dvarą įsigijusio grafo Mykolo Oginskio iniciatyva. Vokiečių kilmės architektui Karlui Lorensui suprojektavus pastatyti neorenesansiniai dviaukščiai rūmai, įrengtas parkas. Taip pat 1879 m. pastatytas neogotikinio stiliaus žirgyno pastatas. Rūmų šonuose stovi oficinos. 1873–1902 m. Plungėje veikė dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Dvaro teritoriją puošia neorenesansiniai vartai, rūmus juosiantis parkas. Įrengtas XVIII a., o vėliau pertvarkytas parkas suformuotas upelio pakrantėje, jame tyvuliuoja tvenkiniai, auga egzotinių medžių ir krūmų veislės. Į pietus nuo dvaro rūmų stovi išskirtinis XIX a. laikrodinės–oranžerijos pastatas.
Po Mykolo Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą toliau prižiūrėjo jo žmona. 1905 m. ji įsteigė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams, globojo senelių prieglaudą, ligoninę, išlaikė vaikų darželį.
Po Pirmojo pasaulinio karo rūmuose nebebuvo gyvenama – juose 1922 m. įsikūrė „Saulės“ gimnazija, o vėliau – Žemės ūkio mokykla. 1934 m. rūmai atiteko Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkui. Nuo 1941 m. iki 1953 m. rūmai stovėjo nenaudojami.
Nuo 1994 metų kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus. Čia kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, puoselėjamos senosios dvaro tradicijos.
