Paežerių dvaras
Paežerių dvaro pradžia turėtų siekti seniausių Sūduvos dvarų kūrimosi laikus – XVI-XVII a., kai šis kraštas buvo intensyviai apgyvendinamas. Nuo XVII a., vidurio dvaro valda priklausė stambiems magnatams Raudondvario Zabieloms. Rezidentinius rūmus Paežeriuose 1799 m. pasistatė LDK kariuomenės generolas Simonas Zabiela (1750-1824). Dvaro sodybos ansamblį suprojektavo ankstyvojo ir brandaus klasicizmo atstovas, kūrybingas architektas Martynas Knakfusas (1740 – 1821), kuris čia gyveno po 1794 m. sukilimo.
Rezidencinių, reprezentacinių rūmų pobūdį atspindi klasicizmo stiliaus elementai – didingas rūmų frontonas su kolonomis, laikančiomis portiką su giminės herbu, ir šoniniais rizalitais, papuoštais stiuko reljefais „Muzika“ ir „Dailė“. Interjere gausu figūrinių ir ornamentinių gipsatūrų, buazerijų ir medinių apvadų apie angas. Grakščiais lipdiniais tiek išorėje, tiek rūmų viduje turtingi rūmai tarsi byloja apie jų paskirtį propaguoti dailiuosius menus: poeziją, šokį, muziką, dailę. Mirus Simonui Zabielai, XIX a. Paežeriai atiteko dvarininkų Gavronskių giminei, kuri baigė įrengti rūmų interjerą.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Paežerių dvaro rūmus nupirko Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vailokaitis. Jo iniciatyva rekonstruotas centrinio pastato interjeras, įvestas centrinis šildymas, nugriauta dalis dekoratyvinių koklių krosnių. Karo metais ši rezidencija priklausė Vokietijos generaliniam komisarui Lietuvoje Adrianui fon Rentelnui.
Po karo rūmai buvo truputį apniokoti, tačiau vėliau, įkūrus čia Vilkaviškio melioracijos statybos ir montavimo valdybos kontorą, rūmai buvo tvarkomi ir prižiūrimi. 2016 m. rūmai buvo baigti restauruoti, šiuo metu juose įsikūręs Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus.
Prie rūmų esančioje dvaro oficinoje veikia muziejus, saugantis daug įdomių ir išskirtinių eksponatų, tokių kaip: V. Kudirkos smuikas, daug akmens amžiaus radinių, įvairūs Vilkaviškio krašto XIX-XX a. laikotarpio liudininkai bei su įžymiais kraštiečiais susiję relikvijos ir ikonografinė medžiaga. Atskira ekspozicija skirta dalininkei, meno mecenatei M. Stankūnienei. Prie oficinos prisišliejęs neogotikinio stiliaus Belvederio bokštas – puiki vieta iš aukštybių pasigrožėti apylinkėmis bei dvaro parku. Už oficinos išlikęs ledainės pastatas bei buvusi dvaro kiaulidė. Ledainėje nuolat keičiamos ekspozicijos, kuriose eksponuojami tautodailininkų darbai ar eksponatai iš muziejaus fondų.
Paežerių dvaro parkas ir sodas, užimantis 12 ha plotą, šiaurinėje dalyje šliejasi prie Paežerių ežero. Nors pokario laikotarpiu parkas buvo gerokai nuniokotas, tačiau didžioji dali išlaikiusi klasicistinio – peizažinio parko bruožus, tokio, kokį jį suprojektavo M. Knakfusas: su pratekamųjų tvenkinių sistema bei išlikusiomis liepų alėjomis. Į dvarą veda kaštonų alėja, už centrinių vartų, priešais rūmų fasadą, driekiasi parteris. Už rūmų, šiaurinėje dalyje, buvusio kanalo link, ežero pakrantėje kadaise vedė terasomis suformuota parko dalimis nusidriekusi tuopų alėja. Rūmų parteryje augantis senasis glaustašakis ąžuolas, skaičiuojantis jau 500 metų, – gyvas liudininkas to laiko, kai čia, prie Paežerių ežero, pradėjus kurtis pirmajam dvarui, aplinkui plytėjo tankūs, brandžiais medžiais apaugę miškai – puiki medžiaga statyboms ir gera dirva ūkininkavimui. Šiuo metu Paežerių parkas – puikios erdvės gražioms fotosesijoms bei romantiškiems pasivaikščiojimams šimtametėmis liepų alėjomis, pasigrožėjimu dvaro legendą bylojančiomis medžio skulptūromis ir pramogų bei džiaugsmo kupinas vaikų kiemelis.
Paežerių dvaras garsėja romantiško pobūdžio muzikiniais vakarais, Sūduvių amatų švente, jaunųjų atlikėjų festivaliu „Karvelėli mėlynasai“, Moliūgų žibintų vakaru „Parke klaidžioja švieselės“ ir kitais renginiais.
Dvare galima užsisakyti bet kurią iš 14 edukacinių programų. Iš jų populiariausios: „Lino kelias“, „To sviestelio gardumas“, „Senojo pašto paslaptys“, „Istorija iš močiutės šėpukės“, „Matai ir matavimas senovėje“ ir kt.
Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro – muziejaus (Paežerių dvaro) informacija
